oneshot Ameliet
Kol mirtis mus isskirs...
/5 savaites po pasipirsimo/
Visas tas savaites Amerika elgesi kaip pats laimingiausias zmogus, rupinosi Lietuva kaip brangiausiu deimantu, tvarke vestuviu reikalus. Vestuves jam- pati graziausia svente. Jis ju lauke. Labai.
Lietuva ju taip pat lauke, bet kazkodel bijojo. Juk prie altoriaus reikes sakyti izadus, kai visi stebes ji. Ypac Rusija... Ir kiti draugai...tiksliau salys. Lietuva atsipute ir vilkosi savo balta kostiuma ir segesi raudona roze i maza kostiumo kisenele. Lietuva vis dar negalejo atsistebeti, jog jis zengs prie altoriaus, sakys tuos stebuklingus zodzius Amerikai ir prisieks girdint Dievui, jog myles ji, kol mirtis juos isskirs. Lietuva linksmai nusijuoke, pazvelge i zieda ir pagriebes kaklaraisti nuo kedes risosi ji ant kaklo. Jis galvojo: o kaip Amerikai sekasi? Jis jo dar nemate nuo vakar vakaro. Kaip pagal tradicijas, jie vienas kito negali pamatyti. Lietuva pries keleta dienu jau nusprende, jog prie altoriaus ji ves Baltarusija...ta pati Natasha... Ji visuomet norejo dalyvauti vestuves, bet kaip ir kiekviena mergina ji nori dalyvauti savo vestuvese, bet jai uzteko ir jos brolio, draugo Lietuvos vestuviu.
Lietuva jaudinosi stipriai. Labai... Bet jauduli issklaide Lenkijos isiverzimas i kambari:
-awww Liet, tu atrodai, kaip nuostabiai!
Lietuva apkabines Lenkija nusijuoke:
-tu kaip visada negali gyvent be rozines spalvos...
Lenkija turejo rozini kaspina prie geles ir rozinius marskinius ant savo kuno. Niekas negali pakeisti to, jog Lenkijai rozine spalva labai patinka. Dar be to... Ji jam tinka:
-heh Liet... As toks, kaip laimingas! Juk siandien tavo diena!
-malonu tai girdeti is tavo puses, Lenkija. As toks.. Susijaudines!
Lietuva nusijuoke su Lenkija ir Baltarusija. Lenkijai aisku liudna truputi. Juk galbut galejo buti jo ir Lietuvos vestuves, bet Lietuva pasirinko Amerika, del savu priezasciu...
/tuo metu .../
Amerika tuo metu risosi kaklaraisti , kai Anglija iejo i kambari: Amerika ruosesi pas ji namuose, o savo namus paliko Lietuvai. Anglija pastebejo kaip Amerikai drebejo rankos: kas nekeista, Amerika ir Lietuva pirmi tuokesi. Visi vis bijodavo. O Alfredas ir Taurys nepabijojo to:
-Amm... Amerika...?
-taip Iggy?
-noriu... Eh sveikinu!
Anglija apkabino Amerika stipriai. Jis labai dziaugesi, jog jis jau tuokiasi, bet skaudu, jog ne jis eina su Amerika prie altoriaus. Anglija pats paliko Amerika, o dabar gailejosi, nors Amerikai mazai tai rupi...vienintelis dalykas kas jam rupejo tai buvo Lietuva.
Amerika nusisypsojo ir isisege roze ir rutos sakele i kisenele. Kodel ruta? Nes tai nacionaline Lietuvos gele, tai lyg pagarba jam. O gal lyg staigmena jam. Nusivales akinius jis isejo kartu is namu su Anglija ir sparciu zingsniu nubego iki limuzino ir nuvaziave prie baznycios jau mate, jog beveik visi susirinko, tarp ju jau ir Rusija stovejo su Estija ir Latvija. Amerika nusisypsojo ir pasisveikino su visais, taip ir duodamas zenkla, jog visi gali eit i baznycios vidu. Sveciu susirinko daug...tikrai daug...
Amerika jau stovejo prie altoriaus su Anglija ir kunigu. Visi tik lauke dveju asmenu: Lietuvos ir Baltarusijos. Lenkija , Latvija, Ukraina ir Estija tiesiog su susizavejimu lauke ceremonijos.
\Tuo metu.../
-Ak sese Baltarusija...as taip bijau...
-Broli Lietuva...nera ko bijoti... Juk tai tavo svente...
Limuzine Lietuva prisiglaude prie Baltarusijos ir tyliai iskvepe ora. Baltarusija atrode tikrai nuostabiai: ilga ir melyna kaip vandenynas suknele siekianti zeme, kaspinas uzristas ant nugaros, palaidi tiesus plaukai. Ji atrode graziai, bet ne tam, jog parodytu grozi Rusijai, o tiesiog brolio sventei.
Vairuotojui sustojus, Lietuva ir Baltarusija graksciai islipo is limuzino ir nubego prie baznycios vartu. Paskutini karta Baltarusija apkabino broli, paeme jo ranka ir izenge i baznycios vidu. Visi atsistojo o baznycios muzikante pradejo groti. Lietuva drebejo, bet kai pamate Amerika, jis nusiramino, nusisypsojo ir letai ejo link altoriaus. Likus keletai centimetru Amerika paeme Lietuvos ranka ir kartu jau stovejo prie altoriaus, o Baltarusija stovejo netoli Lietuvos, kaip pamerge. Lietuva tvirtai laike Amerikos ranka, bet sypsena jo veide nedingo.
Po keleto minuciu kunigas, girdint visiems tare:
"kurie priestarauja ju tvirtai sajungai, tegul sako dabar...arba tyli amziams..."
Amerika ir Lietuva galvojo: arba Rusija arba Prancuzija sakys, bet jie tik sedejo savo vietose. Tai atrode, jog akmuo nusirito nuo jaunavedziu sirdziu.
Po keleto minuciu kunigas pasventines ziedus kreipesi i Amreika:
-Alfredai, kartok paskui mane: as, Alfredas F. Jones, imu tave Tauri Laurinaiti i teisetus vyrus ir prisiekiu tau myleti, rupintis, globoti, saugoti tave, buti varge ir dziaugsme, kol mirtis mus isskirs.
Amerika paeme zieda ir atsisukes i Lietuva bei paemes jo ranka taria:
-As, Alfredas F. Jones, imu tave Tauri Laurinaiti i teisetus vyrus ir prisiekiu tau myleti, rupintis, globoti, saugoti tave, buti varge ir dziaugsme, kol mirtis mus isskirs.
Amerika uzmoves zieda ant Lieuvos rankos nusisypsojo, o tuo momentu Lietuva paeme zieda ir ka kunigas jam pasake, jis viska pakartojo:
-as, Taurys Laurinaitis, imu tave Alfredai Jones i teisetus vyrus ir prisiekiu tau myleti, rupintis, globoti, saugoti tave, buti varge ir dziaugsme, kol mirtis mus isskirs.
Lietuva, nors ir drebanciomis rankomis uzmove zieda ant svelnios Amerikos rankos, o kunigas su sypsena tare:
"duota Dievo valia ir palaiminimu...skelbiu jus oficialiai susituokusiais... "
Amerika nieko nelaukes pazvelge i Lietuvos akis ir svelniai, bet karstai pabuciavo...:
-mylesiu tave, kol mano sirdis plaks...
Lietuva nusisypsojo po tokiu Amerikos zodziu ir isbego kartu su juo is baznycios , o visi audringai sukele plojimu audra grojant is virsaus vestuviu marsa , ir tik isejus Amerikai ir Lietuvai, juos pasitiko raudonu ziedlapiu lietus. Lietuva buvo toks laimingas...Amerika taip pat... Ta diena buvo geriausia visiems... Labiausiai Amerikai ir Lietuvai...